Ekonomikos teorija ir netradicinis mąstymas
Su ekonomikos teorija gerai nesusipažinę žmonės mano, kad ekonomikos teorija yra vientisa, be prieštarų, statiška. Deja, taip nėra. Į ekonomiką galima žiūrėti iš gana skirtingų pusių ir dėl to skirtingų ekonomistų siūlomos ekonomikos programos gali smarkiai skirtis. Štai dėl ko yra didelis džiaugsmas ir laimė, kad turime Aušrą Maldeikienę tarp Seimo narių. Aš netvirtinu, kad tai vienintelė ir protingiausia ekonomistė Lietuvoje, bet jos buvimas turi ryškų privalumą – ji nėra žmogus, kurios ekonomikos išsilavinimas ar požiūris būtų toks pat, kaip kitų (‘mainstream’). Priešingos nuomonės, opozicijos buvimas leidžia geriau išgvildenti situacijas ir galimas reakcijas, tik tai leidžia išvystyti produktyvią diskusiją. Štai kodėl pagal ekonomikos teoriją ar netgi ieškant bet kokių kitų sprendimų, reikia išgirsti kuo daugiau nuomonių. Nesidžiaukite, kad visi pritaria kokiam nors sprendimui. Džiaukitės, kai yra kas prieštarauja, atkreipia dėmesį į silpnas jūsų sprendimo vietas. Štai tokie nenuginčijami netradicinio mąstymo privalumai, todėl visada gerbkite tą, kuris pasižymi netradicinėmis įžvalgomis. Tik su tokių žmonių pagalba galima priimti iš tikro apgalvotus ir teisingus sprendimus.
Plataus mąstymo jėga ir grupinis darbas
Plataus mąstymo jėga pasaulyje neabejojama. Nuolat raginama mąstyti originaliai, nekasdieniškai, įžvelgti ne tik tai, kas yra po nosimi. Anglakalbėse šalyse šis raginimas skamba kaip „think outside of the box“ – senoviškas lietuviškas atitikmuo ko gero būtų posakis „matyk toliau savo kiemo“ arba atvirkščias, kritikuojantis: „nemato toliau savo nosies“. Tačiau kaip elgtis, kad plataus mąstymo jėga būtų įsisavinama? Plinta tam tikros schemos, kurios padeda žmonėms matyti plačiau. Vienas iš variantų – mano jau pristatytos mąstymo kepurės. Jos dažniausiai naudojamos tada, kai dirbama grupėje. Tačiau čia slypi vienas pavojus, apie kurį turiu perspėti – visa esmė galimybė kiekvienam žmogui paieškoti nestandartinių sprendimų. Svarbu, kad ne tas pats žmogus visą laiką atliktų tam tikrą vaidmenį, pvz., vienas galvotų, kokios grėsmės gali ištikti šiame verslo etape, o kitas – kaip pasinaudoti esama situacija. Kepurių principo esmė yra priversti visus grupės narius savo protą panaudoti ta pačia linkme. Jei norite ugdyti platesnį mąstymą ne darbo aplinkoje, jums padėti gali mąstymo žemėlapiai, apie kuriuos galite paskaityti nuorodoje. Taip pat praversti gali mąstymo žaidimai, todėl apsilankykite stalo žaidimų parduotuvėje ir paprašykite rekomendacijų.
Ką suteikia pozityvus mąstymas
Kartais pozityvus mąstymas kritikuojamas, nes žmogus, pasak kritikų, praranda realybės jausmą ir tampa neatsparus iššūkiams. Su tuo visiškai nesutinku. Mat pozityvus mąstymas yra ne bandymas apsigyventi pasakiškoje tikrovėje ir nematyti nesklandumų, o būdas atrasti naujas, netikėtas išeitis. Mes pernelyg linkę kiekvieną skirstyti į tam tikras kategorijas: A yra liesas ir greitesnis už B, nes B yra storas. Viskas, mes surūšiavome, priklijavome etiketes. Blogiausia, kad tokie surūšiuoti žmonės dažnai bijo ką nors keisti, susitaiko su savo likimu: taip, esu storas ir liksiu storas, matyt, tokie mano genai. Mums trūksta pozityvistinio mąstymo, kuris klaustų ne ‘kas yra’, ‘o kaip galėtų būti’. O gali būti, kad B nusipirks dviratį ir pradės sportuoti, taps atletiškas ir aplenks liesąjį A. Deja, mes taip susikoncentruojame į etikečių lipdymą, kad dažnai nematome ne tik potencialo kituose, bet ir savyje. Pozityvų mąstymą lavinti padeda netgi paprasti mąstymo žaidimai, tačiau jei nenorite užsiimti žaidimais, išbandykite bent mąstymo kepurių principą. Pabandykite atrasti kitokius požiūrius, pvz., jei visada galvojate apie faktus, pagalvokite apie intuiciją, jausmus, įsivaizduokite galimybes.
Mąstymo tipai: paralelinis mąstymas
paralelinis mąstymas sparčiai populiarėja šių laikų pasaulyje, nes tai yra metodas, siūlantis į tą patį reiškinį pažiūrėti iš keleto skirtingų pusių. Kad požiūrio taškai būtų lengviau suprantami, požiūrio pozicijos pradėtos žymėti kaip šešios spalvotos kepurės. Žinoma, jos dažniausiai būna tik įsivaizduojamos. Kepurės ir mąstymo tipai yra šie: baltoji kepurė žymi informaciją. Į tai įeina turima informacija, informaciją, kurią būtų galima gauti, informacija, kurios trūksta ir pan. Raudonoji kepurė žymi jausmų sferą. Į tai įeina visos emocijos, nuojautos ir t. t. Dar vieni mąstymo tipai žymimi juodąja kepure. Juodoji kepurė iš esmės žymi problemas. Su ja siejamas atsargumas, situacijos, kai viskas klostysis ne taip, kaip numatyta. Kai juodoji kepurė pakeičiama į geltonąją, tai reiškia galimus problemų sprendimus, naudą, pajamas. Šio metodo esmė yra ta, kad konkretus žmogus pagalvotų apie kiekvieną iš šių žiūros taškų, o ne tiesiog susiskirstytų vaidmenimis, pvz., vienas aptaria problemas, kitas renka visą įmanomą informaciją. Kiekvienas žmogus privalo atlikti pats kiekvieną iš šių užduočių, net jei dirbama grupėje.