Ekonomikos teorija ir netradicinis mąstymas
Su ekonomikos teorija gerai nesusipažinę žmonės mano, kad ekonomikos teorija yra vientisa, be prieštarų, statiška. Deja, taip nėra. Į ekonomiką galima žiūrėti iš gana skirtingų pusių ir dėl to skirtingų ekonomistų siūlomos ekonomikos programos gali smarkiai skirtis. Štai dėl ko yra didelis džiaugsmas ir laimė, kad turime Aušrą Maldeikienę tarp Seimo narių. Aš netvirtinu, kad tai vienintelė ir protingiausia ekonomistė Lietuvoje, bet jos buvimas turi ryškų privalumą – ji nėra žmogus, kurios ekonomikos išsilavinimas ar požiūris būtų toks pat, kaip kitų (‘mainstream’). Priešingos nuomonės, opozicijos buvimas leidžia geriau išgvildenti situacijas ir galimas reakcijas, tik tai leidžia išvystyti produktyvią diskusiją. Štai kodėl pagal ekonomikos teoriją ar netgi ieškant bet kokių kitų sprendimų, reikia išgirsti kuo daugiau nuomonių. Nesidžiaukite, kad visi pritaria kokiam nors sprendimui. Džiaukitės, kai yra kas prieštarauja, atkreipia dėmesį į silpnas jūsų sprendimo vietas. Štai tokie nenuginčijami netradicinio mąstymo privalumai, todėl visada gerbkite tą, kuris pasižymi netradicinėmis įžvalgomis. Tik su tokių žmonių pagalba galima priimti iš tikro apgalvotus ir teisingus sprendimus.
Plataus mąstymo jėga ir grupinis darbas
Plataus mąstymo jėga pasaulyje neabejojama. Nuolat raginama mąstyti originaliai, nekasdieniškai, įžvelgti ne tik tai, kas yra po nosimi. Anglakalbėse šalyse šis raginimas skamba kaip „think outside of the box“ – senoviškas lietuviškas atitikmuo ko gero būtų posakis „matyk toliau savo kiemo“ arba atvirkščias, kritikuojantis: „nemato toliau savo nosies“. Tačiau kaip elgtis, kad plataus mąstymo jėga būtų įsisavinama? Plinta tam tikros schemos, kurios padeda žmonėms matyti plačiau. Vienas iš variantų – mano jau pristatytos mąstymo kepurės. Jos dažniausiai naudojamos tada, kai dirbama grupėje. Tačiau čia slypi vienas pavojus, apie kurį turiu perspėti – visa esmė galimybė kiekvienam žmogui paieškoti nestandartinių sprendimų. Svarbu, kad ne tas pats žmogus visą laiką atliktų tam tikrą vaidmenį, pvz., vienas galvotų, kokios grėsmės gali ištikti šiame verslo etape, o kitas – kaip pasinaudoti esama situacija. Kepurių principo esmė yra priversti visus grupės narius savo protą panaudoti ta pačia linkme. Jei norite ugdyti platesnį mąstymą ne darbo aplinkoje, jums padėti gali mąstymo žemėlapiai, apie kuriuos galite paskaityti nuorodoje. Taip pat praversti gali mąstymo žaidimai, todėl apsilankykite stalo žaidimų parduotuvėje ir paprašykite rekomendacijų.
Ką suteikia pozityvus mąstymas
Kartais pozityvus mąstymas kritikuojamas, nes žmogus, pasak kritikų, praranda realybės jausmą ir tampa neatsparus iššūkiams. Su tuo visiškai nesutinku. Mat pozityvus mąstymas yra ne bandymas apsigyventi pasakiškoje tikrovėje ir nematyti nesklandumų, o būdas atrasti naujas, netikėtas išeitis. Mes pernelyg linkę kiekvieną skirstyti į tam tikras kategorijas: A yra liesas ir greitesnis už B, nes B yra storas. Viskas, mes surūšiavome, priklijavome etiketes. Blogiausia, kad tokie surūšiuoti žmonės dažnai bijo ką nors keisti, susitaiko su savo likimu: taip, esu storas ir liksiu storas, matyt, tokie mano genai. Mums trūksta pozityvistinio mąstymo, kuris klaustų ne ‘kas yra’, ‘o kaip galėtų būti’. O gali būti, kad B nusipirks dviratį ir pradės sportuoti, taps atletiškas ir aplenks liesąjį A. Deja, mes taip susikoncentruojame į etikečių lipdymą, kad dažnai nematome ne tik potencialo kituose, bet ir savyje. Pozityvų mąstymą lavinti padeda netgi paprasti mąstymo žaidimai, tačiau jei nenorite užsiimti žaidimais, išbandykite bent mąstymo kepurių principą. Pabandykite atrasti kitokius požiūrius, pvz., jei visada galvojate apie faktus, pagalvokite apie intuiciją, jausmus, įsivaizduokite galimybes.
Mąstymo tipai: paralelinis mąstymas
paralelinis mąstymas sparčiai populiarėja šių laikų pasaulyje, nes tai yra metodas, siūlantis į tą patį reiškinį pažiūrėti iš keleto skirtingų pusių. Kad požiūrio taškai būtų lengviau suprantami, požiūrio pozicijos pradėtos žymėti kaip šešios spalvotos kepurės. Žinoma, jos dažniausiai būna tik įsivaizduojamos. Kepurės ir mąstymo tipai yra šie: baltoji kepurė žymi informaciją. Į tai įeina turima informacija, informaciją, kurią būtų galima gauti, informacija, kurios trūksta ir pan. Raudonoji kepurė žymi jausmų sferą. Į tai įeina visos emocijos, nuojautos ir t. t. Dar vieni mąstymo tipai žymimi juodąja kepure. Juodoji kepurė iš esmės žymi problemas. Su ja siejamas atsargumas, situacijos, kai viskas klostysis ne taip, kaip numatyta. Kai juodoji kepurė pakeičiama į geltonąją, tai reiškia galimus problemų sprendimus, naudą, pajamas. Šio metodo esmė yra ta, kad konkretus žmogus pagalvotų apie kiekvieną iš šių žiūros taškų, o ne tiesiog susiskirstytų vaidmenimis, pvz., vienas aptaria problemas, kitas renka visą įmanomą informaciją. Kiekvienas žmogus privalo atlikti pats kiekvieną iš šių užduočių, net jei dirbama grupėje.
Paralelinis mąstymas ir kepurių principas
Paralelinis mąstymas gali būti tobulinamas naudojant kepurių principą. Paralelinis mąstymas reikalauja, kad mes apie konkretų objektą pagalvotume iš įvairių pozicijų, o kepurės žymi šešias mąstymo kryptis. Bet iš pradžių apie tai, kodėl kepurės. Daugelyje kultūrų jau dabar yra susiformavęs stiprus mąstymo ir „mąstymo kepurių“ ar „mąstymo skrybėlių“ sąryšis. Kepurė, kaip simbolis, nurodo vaidmenį ir tai yra jos vertė. Sakoma, kad žmogus dėvi tam tikrą kepurę. Kitas tokio simbolio pranašumas – kepurę lengva užsidėti ir ją lengva nusiimti. Taip pat dėvimą kepurę pastebi visi aplinkui. Dėl šių priežasčių pasirinktos kepurės kaip mąstymo krypčių simbolius. Kartais naudojamos tikros kepurės, tačiau dažniausiai jos tik įsivaizduojamos. Taip pat konferencijų salėse kartais naudojami plakatai su pavaizduotomis kepurėmis, simbolizuojančiomis mąstymo kryptis. Šešios kepurės nuspalvintos atitinkamai šešioms mąstymo kryptims: baltai, raudonai, juodai, geltonai, žaliai, mėlynai. Paralelinis mąstymas ir kepurių teorija sako, kad kepurės – tai kryptys, o ne jau įvykusių įvykių aprašymai. Tai ne toks atvejis, kai visi kalba tai, kas patinka, o tada panaudoja kepures apibūdinti tam, kas buvo pasakyta. Užsidėti kepurę reiškia pasirengti mąstyti atitinkama kryptimi.
Analitinis mastymas ir paralelinis mąstymas
Analitinis mastymas remiasi sugebėjimu analizuoti duomenis. Analitinis mastymas duomenis jungia griežtais loginiais ryšiais, tačiau dabar dažnai galvojama, kad analitinis mąstymas kaip tik yra kliūtis. Kodėl? Įsivaizduokite didelę ir nuostabią vilą. Vienas žmogus žiūri į namą iš priekio. Kitas – stovi už namo. Dar du žmonės – abiejose namo pusėse. Visi mato skirtingą namo vaizdą.
Ir kiekvienas jų įrodinėja (telefonu), kad jo matomas vaizdas yra tikrasis. Naudodami paralelinį mąstymą jie visi kartu eitų aplink ir žiūrėtų į namą iš priekio. Tada kartu eitų pažiūrėti į jį iš šono, paskui apžiūrėtų namą būdami už jo ir galiausiai pamatytų kitą pusę. Kiekvienu momentu visi žvelgia paraleliai – iš to paties stebėjimo taško. Tai beveik visiška priešingybė ginčams, priešiškam, konfrontaciniam mąstymui, kuriame abi pusės specialiai užima priešingas pozicijas. Kadangi kiekvienas žmogus pamato visas namo puses, būna apžiūrėtas visas namas.
Paralelinis mąstymas reiškia, kad kiekvieną akimirką visi žiūri ta pačia kryptimi. Tačiau tai – ne viskas. Tradicinio mąstymo atveju, jei dviejų žmonių nuomonės skiriasi, vyksta ginčas, kurio metu stengiamasi įrodyti, kad kita pusė klysta. Paralelinio mąstymo atveju abu požiūriai, nors ir kokie skirtingi būtų, yra lygiagrečiai tos pačios krypties. Jei vėliau tenka rinktis iš dviejų skirtingų pozicijų, abi pusės turi sutarti rinktis vieną. Jei pasirinkti neišeina, planas turi apimti abi pozicijas. Visada reikia pabrėžti, kad turi būti kuriamas planas.
Vakarietiško mąstymo kritika
Kaip jau rašiau praėjusiame straipsnyje, vakarietiškasis mąstymas susijęs su klausimu „Kas yra?”, į kurį atsakoma remiantis analize, faktais ir sprendimais. Tai gera ir naudinga sistema. Tačiau egzistuoja visai kitoks mąstymo tipas, kuriame klausiama „Kas galėtų būti?“ Jis apima konstruktyvų, kūrybingą galvojimą ir „kelio pirmyn tiesimą“.
Kartą žmogus vieną pusę savo automobilio nudažė juodai, o kitą pusę – baltai. Draugai stebėjosi, kodėl jis taip keistai elgiasi. Jis atsakydavo: „Todėl, kad būna labai smagu po avarijos teisme girdėti liudytojus vienus kitiems prieštaraujant.“
Daug pasaulio kultūrų, galbūt netgi dauguma, ginčą laiko agresyvia, asmeniška ir nekonstruktyvia diskusijos forma, nors tai vienintelis būdas išgirsti „kitokią“ mintį.
Gydytojas vaiką gydo nuo išbėrimo. Jis iš karto patikrina kelias „dėžutes“. Ar tai nudegimas nuo saulės? Alergija maistui? O gal tymai? Tada gydytojas ištiria požymius bei simptomus ir padaro sprendimą. Jei jis nusprendžia, kad vaiko būsena atitinka tymų „dėžutę“, tai jų gydymas yra aprašytas ant „dėžutės“ šono, ir daktaras tiksliai žino, ką reikės daryti. Tai tradicinio mąstymo viršūnė. Mes susikuriame standartinės situacijos „dėžutes“ remdamiesi savo praeitimi. Tada sprendžiame, į kurią iš jų tinka naujoji situacija. Atradus tinkamą, paaiškėja tolesni veiksmai.
Tokia sistema puikiai veikia stabiliame pasaulyje. Standartinės praeities situacijos vis dar galioja nekintančiame pasaulyje. Tačiau pasaulyje, kuris keičiasi, jos gali ir nebetikti. Privalome galvoti ir apie tai, „kas gali būti“, ne tik apie tai, „kas yra“. Prieš kreipdamiesi į https://www.minipaskola.lt/, turime numatyti ne tik tai, kas akivaizdžiai pasikeis: gausime pinigų, bet vėliau turėsime mokėti palūkanas, tačiau turime numatyti, kas dar galėtų būti: išplėsime verslą ir gausime daugiau pelno, investuosime į namus, kuriuos nuomodami pragyvensime nedirbdami. Visgi kur riba tarp fantazijos ir argumentuoto netradicinio mąstymo? Į tai pasigilinsime ateinančiame straipsnyje.
Vakarietiškasis mąstymas
Prisipažinsiu – ankstesnioji tinklaraščio dalis apie įdomiausias ir keisčiausias pasaulio valiutas man glostė širdį. Visgi dabar skelbiu, kad laikas ne tik pasijuokti ar pakraipyti galvą skaitant apie tolimas šalis, bet pamankštinti protą ir pasukti smegenis. Pirmiausia noriu aptarti patį mąstymą, jo pagrindus, apie kuriuos kalbėjo dar Antikos filosofai. Kodėl vakarietiškas mąstymas yra būtent toks? Vėliau straipsniuose aptarsiu ir šio mąstymo problemas.
Dabartiniai vakarietiškojo mąstymo pagrindai, paremti argumentavimu, buvo sukurti „graikų trijulės“ maždaug prieš du tūkstančius tris šimtus metų. Sokratas labai stengdavosi pabrėžti dialektiką ir argumentus. Aštuoniasdešimt procentų dialogų, kuriuose jis dalyvavo (kaip užrašyta Platono), nepasiekė jokio konstruktyvaus rezultato. Sokratas manė, kad jo vaidmuo buvo paprasčiausiai parodyti, kur „klystama“. Jis troško, kad tokios sąvokos kaip „teisybė“ ir „meilė“ būtų išaiškintos ir teisingai vartojamos, nurodydamas, kur jos vartojamos klaidingai.
Platonas tikėjo, kad tikroji tiesa slypi reiškiniuose. Analogija šiam tikėjimui yra gerai žinomas pavyzdys apie žmogų, surakintą taip, kad jis gali matyti tik galinę olos sieną, o jo nugara atsukta į olos įėjimą. Prie įėjimo dega laužas. Į olą įėjusio kito žmogaus šešėlis krinta ant galinės sienos ir tai yra viskas, ką surakintas žmogus gali matyti. Šią analogiją Platonas naudojo teiginiui, kad savo gyvenimo kelyje galime matyti tik tikrosios tiesos šešėlį, iliustruoti.
Aristotelis susistemino atitikimo ir neatitikimo logiką. Remdamiesi savo patirtimi apibrėžimus, kategorijas ir principus mes bandome pritaikyti ir sujungti kaip dėžutes. Su kuo nors susidūrę sprendžiame, kuriai „dėžutei“ tai tinka. Kai kas gali tikti, kai kas – ne, tai negali būti iš dalies „dėžutėje“, jos išorėje arba kur nors kitur.
Dėl to vakarietiškasis mąstymas susijęs su klausimu „Kas yra?“, į kurį atsakoma remiantis analize, faktais ir sprendimais.
Keisčiausios pasaulio valiutos. Prancūzų Polinezija, Kazachstanas, PAR ir Šiaurės Korėja
Prancūzų Polinezija
Pietų Okeanijos gyventojai yra tikrai atsipalaidavę. Prancūzijos Polinezijos frankas labiau primena atostogų atviruką, o ne tikrus pinigus. Nuo kupiūros žvelgia besišypsanti moteris, papuošta gėlėmis, fone matyti linguojančios palmės ir tradicinės šiaudinės pašiūrės.
Kazachstanas
Jeigu Kazachstano įvaizdį Jums suformavo Boratas, tuomet yra didelė tikimybė, kad žvilgtelėjus į šios valstybės banknotus, požiūris pasikeis.
2006 metais sukurtų kupiūrų dizainas pribloškiančiai spalvingas ir abstraktus. Ant kiekvieno nominalo banknoto vaizduojami tie patys elementai: nacionalinė vėliava, himno žodžiai, herbas ir prezidento Nursultano Nazarbajevo parašas bei rankos antspaudas. Visgi kiekvieno nominalo kupiūroje šios detalės išdėstomos vis kitaip.
1990 metais, pasibaigus apartheidui, buvo nuspręsta nuo šalies pinigų pašalinti politinius veikėjus. Tokių veiksmų imtasi siekiant išvengti galimos konfrontacijos tarp juodaodžių ir baltaodžių bendruomenių. Politikus pakeitė „didysis penketas“. Taip, medžiotojų tarpe, vadinami geidžiamiausi medžioklės trofėjai: raganosis, dramblys, liūtas, buivolas ir leopardas.
Šiaurės Korėja
Šalies diktatoriaus Kimo Jongo II portretai kabo visuose šalies kampeliuose, tačiau valstybės lyderio santykiui su nacionaline valiuta – vonais skirtas ypatingas dėmesys. Ant banknotų vaizduojama daugybė su lyderio gyvenimu susijusių aspektų, tokių kaip namas, kuriame Kimas gimė. Anot oficialios versijos, šiuo iškilmingu momentu žiemą staiga pakeitė pavasaris, o danguje nušvito vaivorykštė ir žvaigždės.
Kartą gimtadienio proga diktatorius nutarė pamaloninti tautą ir leido keisti vonus į nekenčiamus JAV dolerius nauju kursu – 2,16 vonų už vieną JAV dolerį.
Trumpam laiko tarpui šiaurės korėjiečiai buvo likę be savo valiutos. 2009 metais buvo priimtas sprendimas pakeisti valiutos vertę. Gyventojams buvo duotos tik septynios dienos pakeisti senuosius pinigus į naujuosius. Keitimo proceso metu susidurta su vien problema: senieji pinigai nustojo galioti lapkričio 30 dieną, tuo tarpu naujieji buvo išleisti tik gruodžio 7 dieną. Tai reiškia, kad šalies ekonomika buvo sustojusi visai savaitei.
Ekonominės naujienos
Pakeisti kasdienių apsilankymų Financial Times ir The Economist tinklalapiuose Jums nesiruošiu, tačiau šiandien norėjau pateikti Jums keletą naujienų iš daugmaž realių, čia ir dabar arba ten ir tada vykstančių ekonominių aktualijų. Šiandien yra gerų naujienų, bet yra ir blogų naujienų. Nuo kurių pradėsime? Žinoma, kad nuo gerų! 🙂
Naftos kainos toliau pinga. Naujausiais Rasmussesn duomenimis, tiek gamtinių dujų, tiek naftos ir mazuto kainos artimiausioje ateityje turėtų dar labiau pigti. Pagrindinė to priežastis – išaugusi pasiūla ir sumažėjusi paklausa. Kaip viena ir kita gali kisti tuo pačiu metu, bet priešingomis kryptimis, tikriausiai reikėtų klausti budistų vienuolių.
Mano suvokimu, reikalo esmė gana paprasta: Saudo Arabija dėl neaiškių priežasčių nusprendė atkeršyti Rusijai (už ką?) ir išspirti ją iš Didžiosios Naftos rinkos. Jie, maudydamiesi savuosiuose milijarduose, tikrai gali sau tai leisti. Ir leidžia. Mums (na, bent jau man asmeniškai) nuo to – tik geriau.
FT.com neseniai pranešė, kad infliacija Jungtinėje Karalystėje nukrito iki 0, o investicijų lygis beveik visoje Europos Sąjungoje ėmė kilti. Atrodo, belieka tik gyvent ir žvengt. 🙂 Juoktis matyt estetiškiau būtų, bet ką jau čia…
Graikija toliau klimpsta skolose. Prisimenu, dar studijų laikais (prieš 4-5 metus) rašiau straipsnį apie tai, kad Graikijai artėja finansinė apokalipsė. Buvau teisus, bet anoks čia nuopelnas. Tai, kas mane kelia nuostaba, yra stebėtinas Graikijos nenoras išlipti iš tos krizės. Likusi Europa tvarkosi kaip sugeba, vieni diržus veržiasi, kiti eksperimentuoja pagal Keinistines metodikas, bet šiaip ar taip iš krizės jau išliko. O Graikija – ???
Skaitytojau, gal Tu žinai, kur dėti laisvus eurus nuo benzino ir ką patarti Graikijos ochlotčonui? 🙂
Ekonomimetika 