Kartais pozityvus mąstymas kritikuojamas, nes žmogus, pasak kritikų, praranda realybės jausmą ir tampa neatsparus iššūkiams. Su tuo visiškai nesutinku. Mat pozityvus mąstymas yra ne bandymas apsigyventi pasakiškoje tikrovėje ir nematyti nesklandumų, o būdas atrasti naujas, netikėtas išeitis. Mes pernelyg linkę kiekvieną skirstyti į tam tikras kategorijas: A yra liesas ir greitesnis už B, nes B yra storas. Viskas, mes surūšiavome, priklijavome etiketes. Blogiausia, kad tokie surūšiuoti žmonės dažnai bijo ką nors keisti, susitaiko su savo likimu: taip, esu storas ir liksiu storas, matyt, tokie mano genai. Mums trūksta pozityvistinio mąstymo, kuris klaustų ne ‘kas yra’, ‘o kaip galėtų būti’. O gali būti, kad B nusipirks dviratį ir pradės sportuoti, taps atletiškas ir aplenks liesąjį A. Deja, mes taip susikoncentruojame į etikečių lipdymą, kad dažnai nematome ne tik potencialo kituose, bet ir savyje. Pozityvų mąstymą lavinti padeda netgi paprasti mąstymo žaidimai, tačiau jei nenorite užsiimti žaidimais, išbandykite bent mąstymo kepurių principą. Pabandykite atrasti kitokius požiūrius, pvz., jei visada galvojate apie faktus, pagalvokite apie intuiciją, jausmus, įsivaizduokite galimybes.
Ekonomimetika 