Ekonominės naujienos
Pakeisti kasdienių apsilankymų Financial Times ir The Economist tinklalapiuose Jums nesiruošiu, tačiau šiandien norėjau pateikti Jums keletą naujienų iš daugmaž realių, čia ir dabar arba ten ir tada vykstančių ekonominių aktualijų. Šiandien yra gerų naujienų, bet yra ir blogų naujienų. Nuo kurių pradėsime? Žinoma, kad nuo gerų! 🙂
Naftos kainos toliau pinga. Naujausiais Rasmussesn duomenimis, tiek gamtinių dujų, tiek naftos ir mazuto kainos artimiausioje ateityje turėtų dar labiau pigti. Pagrindinė to priežastis – išaugusi pasiūla ir sumažėjusi paklausa. Kaip viena ir kita gali kisti tuo pačiu metu, bet priešingomis kryptimis, tikriausiai reikėtų klausti budistų vienuolių.
Mano suvokimu, reikalo esmė gana paprasta: Saudo Arabija dėl neaiškių priežasčių nusprendė atkeršyti Rusijai (už ką?) ir išspirti ją iš Didžiosios Naftos rinkos. Jie, maudydamiesi savuosiuose milijarduose, tikrai gali sau tai leisti. Ir leidžia. Mums (na, bent jau man asmeniškai) nuo to – tik geriau.
FT.com neseniai pranešė, kad infliacija Jungtinėje Karalystėje nukrito iki 0, o investicijų lygis beveik visoje Europos Sąjungoje ėmė kilti. Atrodo, belieka tik gyvent ir žvengt. 🙂 Juoktis matyt estetiškiau būtų, bet ką jau čia…
Graikija toliau klimpsta skolose. Prisimenu, dar studijų laikais (prieš 4-5 metus) rašiau straipsnį apie tai, kad Graikijai artėja finansinė apokalipsė. Buvau teisus, bet anoks čia nuopelnas. Tai, kas mane kelia nuostaba, yra stebėtinas Graikijos nenoras išlipti iš tos krizės. Likusi Europa tvarkosi kaip sugeba, vieni diržus veržiasi, kiti eksperimentuoja pagal Keinistines metodikas, bet šiaip ar taip iš krizės jau išliko. O Graikija – ???
Skaitytojau, gal Tu žinai, kur dėti laisvus eurus nuo benzino ir ką patarti Graikijos ochlotčonui? 🙂
Kur dingsta mūsų turtai?
“BBC World News“ visai neseniai – oi kaip neseniai – išleido trumpą, gražų ir prasmingą video klipą / inforgraphic. Kviečiu jį pasižiūrėti paspaudus šią nuorodą. Tiems, kas šiuo metu neturi priėjimo prie interneto ir šį tinklaraščio įrašą skaito stebuklingai prisijungę prie kolektyvinės sąmonės, pateiksiu trumpą video klipo santrauką kulkataškėmis (in bullet-points):
- Per pastaruosius dvidešimt metų, bendras mūsų Turtas (Total GDP in real terms) padidėjo dvigubai.
- Kinijos ekonomika paaugo septynis kartus, Indijos ir Brazilijos – beveik po tris.
- Amerikiečių ekonomika iš viso pakilo maždaug 45%.
- Klausimas – ar likusi pasaulio dalis pasivijo Vakarus?
- Atsakymas – dar ne. JAV ekonomika vis dar septynis kartus didesnė (kalbant per capita terminais) už artimiausios jos konkurentės – Kinijos. Kalbant apie kitas šalis, reikėtų dėti oi kokį ilgą daugtaškį. Jį ir padėsiu:
O………………………o
Tokia (ar panaši) takoskyra skiria mus nuo JAV bendrapiliečių bendro ekonominio pajėgumo. Nors Lietuvoje per pastaruosius dvidešimt metų taip pat būta įspūdingų permainų:
- Beveik neįtikėtinu būdų perėjome nuo kolektyvinės – planinės socialistinės ekonomikos prie rinkos liberalizmo. Keitėsi ne tik politika, bet ir ekonomika. Radikali meta-transformacija per mažiau nei dvidešimt metų – nuostabus rodiklis.
- Sukūrėme savajį aukštųjų technologijų slėnį, tarptautinius ledus toliau laužiame medicinos, IT, telekomunikacijų, optinės fizikos ir biochemijos srityse. Silicon Valley comes to the Baltics – jau nebe vien miglota svajonė.
- Lietuvoje sulaukėme ne tik tikrųjų IBM, IKEA, NASDAQ ir Barclasys, bet ir vietinių – regioninių rinkos lyderių.
- Ekonominė atskirtis – vis dar opi, tačiau pamažu sprendžiama ir tikrai išsprendžiama problema.
Trumpai pateiksiu atsakymą į titulinį šiandienos klausimą: “Kur dingsta mūsų turtai?“ Niekur jie nedingsta. Apsukę vieną ar kitą ekonominį cikliuką, jie grįžta mums patiems dešimteriopai ir šimteriopai.
Linkėjimai nuo mūsų stalo Jūsų stalui! 🙂
Ekonominio išsilavinimo spragos
Sveiki, mieli skaitytojai! Tikiuosi, šiek tiek susipažinote su mano įvairiąją asmenybės puse skiltyje “Apie Mane“. Šiame įraše labiau akcentuosiu “sveikąją“, racionaliąją, daiktus į lenteles, o lenteles – į drabužių spintas ir komodas dėliojančiąją pusę. Trumpam išsivaduoju iš visą smagiai sujaukiančio chaoso gniaužtų ir pristatau Jums pirmąją šio tinklaraščio temą:
Ekonominio išsilavinimo spragos
Prieš keletą metų – tiesą sakant, prieš labai daug metų – pasirodė vienas gana įtakingas straipsnis šiandienine mano tema. Pasirodė jis internetiniame portale “The Atlantic“ dar tada, kai jis neturėjo tų beviltiškų pop-up’ų ir skelbė iš pažiūros šventvagišką pseudotiesą: “Neikite studijuoti ekonomikos, nesidarykite MBA. Vietoje to – davai visi į filosofiją!“
Nuorodą į straipsnio angliškąjį originalą pateikiau viršuje. Trumpą to paties straipsnio santrauką, neišvengiamai perleistą per mano sarkazmu persunktą filtrą, pateikiau apačioje:
“Dėl asmeninių nuoskaudų, kurių pats tikriausiai nesu iki galo įsasąmonines, jaučiu didžiulę nuoskaudą visiems ekonomikos MBA turintiems, diplomuotiems žmonėms. Galbūt tai nelaiminga meile, galbūt – užgautos ambicijos, o gal – paslaptinga driežažmogių įtaka. Vis tik, iš savo nepagrįstai vertinančio sosto (vis dar rašau kabutėse) drįstu pareikšti, jog studijuoti ekonomiką post-bacalaurum – beprasmiška. Mano argumentai – silpni, o jų patvirtinimai – neaiški ir mįslinga asmeninė patirtis ir įvairūs anekdotai. Jeigu su manimi nesutinki, vadinasi priklausai tai dezinformuotų primityvų rasei, apie kurią šiek tiek užsiminiau užsimindamas apie driežažmogius…“
Gerai, prisipažinsiu, šioje santraukoje yra labai didelė dalis manęs, mano asmeninių nuoskaudų ir šios dienos įvykių pėdsakų. Dar truputį šmaikštus norėjau pasirodyti, todėl pasirinkau tokią, o ne kitokią pateikimo formą. Vis tik, tema, kurią bandžiau užjuokti – gana aktuali. Pats baigiau ekonomikos mokslus, studijavau JAV ir kartais nejučia susimąstau: “Ar nebuvo visa tai veltui? Ar nebuvo tai vien smoke & mirrors?“ 😦
Ekonomimetika 