Ekonominės naujienos
Pakeisti kasdienių apsilankymų Financial Times ir The Economist tinklalapiuose Jums nesiruošiu, tačiau šiandien norėjau pateikti Jums keletą naujienų iš daugmaž realių, čia ir dabar arba ten ir tada vykstančių ekonominių aktualijų. Šiandien yra gerų naujienų, bet yra ir blogų naujienų. Nuo kurių pradėsime? Žinoma, kad nuo gerų! 🙂
Naftos kainos toliau pinga. Naujausiais Rasmussesn duomenimis, tiek gamtinių dujų, tiek naftos ir mazuto kainos artimiausioje ateityje turėtų dar labiau pigti. Pagrindinė to priežastis – išaugusi pasiūla ir sumažėjusi paklausa. Kaip viena ir kita gali kisti tuo pačiu metu, bet priešingomis kryptimis, tikriausiai reikėtų klausti budistų vienuolių.
Mano suvokimu, reikalo esmė gana paprasta: Saudo Arabija dėl neaiškių priežasčių nusprendė atkeršyti Rusijai (už ką?) ir išspirti ją iš Didžiosios Naftos rinkos. Jie, maudydamiesi savuosiuose milijarduose, tikrai gali sau tai leisti. Ir leidžia. Mums (na, bent jau man asmeniškai) nuo to – tik geriau.
FT.com neseniai pranešė, kad infliacija Jungtinėje Karalystėje nukrito iki 0, o investicijų lygis beveik visoje Europos Sąjungoje ėmė kilti. Atrodo, belieka tik gyvent ir žvengt. 🙂 Juoktis matyt estetiškiau būtų, bet ką jau čia…
Graikija toliau klimpsta skolose. Prisimenu, dar studijų laikais (prieš 4-5 metus) rašiau straipsnį apie tai, kad Graikijai artėja finansinė apokalipsė. Buvau teisus, bet anoks čia nuopelnas. Tai, kas mane kelia nuostaba, yra stebėtinas Graikijos nenoras išlipti iš tos krizės. Likusi Europa tvarkosi kaip sugeba, vieni diržus veržiasi, kiti eksperimentuoja pagal Keinistines metodikas, bet šiaip ar taip iš krizės jau išliko. O Graikija – ???
Skaitytojau, gal Tu žinai, kur dėti laisvus eurus nuo benzino ir ką patarti Graikijos ochlotčonui? 🙂
Keisčiausios pasaulio valiutos. Zimbabvė ir Šveicarija
Valiuta yra vienas iš dalykų, kurie geriausiai apibūdina šalį. Iš valiutos galima spręsti apie valstybės ekonomiką, istoriją, vertybes. Ne veltui vienas populiariausių kolekcionuojamų objektų yra įvairių valstybių valiutos. Susipažinkite su dar keliomis nematytomis pasaulio valiutomis.
Norite būti trilijonieriumi? Važiuokite į Zimbabvę. Pastaruoju metu šios valstybės ekonominė padėtis buvo tokia bloga, o hiperinfliacija tokia rekordinė, kad vyriausybė buvo priversta paleisti į apyvartą 100 trilijonų nominalo Zimbabvės dolerių banknotus.
Vis dėlto realybė šiurpinanti, tokio banknoto vargiai pakaks kepalui duonos ar autobuso bilietui. Šios kupiūros buvo atsisakyta 2009 metais, kuomet ją buvo galima išsikeisti į vieną JAV dolerį. Šiuo metu Zimbabvėje atsiskaityti galima tik užsienio valiuta. Vyriausybė visus atsiskaitymus vykdo JAV doleriais.
Kolekcionieriai mėgsta senuosius Zimbabvės pinigus, todėl jų lengvai galima įsigyti „eBay“ parduotuvėje.
Šveicarijos frankai išsiskiria ne tik savo spalvingumu, bet ir asmenybėmis vaizduojamomis ant kupiūrų. Vietoje įprastinių politinių ir karinių veikėjų ant Šveicarijos franko surasite architektą, kompozitorių, skulptorių, dailininką, rašytoją ir istoriką.
Dar vienas įdomus faktas, kad kiekvienas franko nominalas skiriasi savo dyžiu. Pradedant 10 Šveicarijos frankų banknotu kiekvienas kitas nominalas yra didesnis ne tik ekonomine, bet ir fizine verte.
Ir tai dar ne viskas. Užrašai ant Šveicarijos franko yra dvikalbiai, o portretai patalpinti taip, kad į juos reikia žvelgti ne horizontaliai, tačiau vertikaliai.
Kur dingsta mūsų turtai?
“BBC World News“ visai neseniai – oi kaip neseniai – išleido trumpą, gražų ir prasmingą video klipą / inforgraphic. Kviečiu jį pasižiūrėti paspaudus šią nuorodą. Tiems, kas šiuo metu neturi priėjimo prie interneto ir šį tinklaraščio įrašą skaito stebuklingai prisijungę prie kolektyvinės sąmonės, pateiksiu trumpą video klipo santrauką kulkataškėmis (in bullet-points):
- Per pastaruosius dvidešimt metų, bendras mūsų Turtas (Total GDP in real terms) padidėjo dvigubai.
- Kinijos ekonomika paaugo septynis kartus, Indijos ir Brazilijos – beveik po tris.
- Amerikiečių ekonomika iš viso pakilo maždaug 45%.
- Klausimas – ar likusi pasaulio dalis pasivijo Vakarus?
- Atsakymas – dar ne. JAV ekonomika vis dar septynis kartus didesnė (kalbant per capita terminais) už artimiausios jos konkurentės – Kinijos. Kalbant apie kitas šalis, reikėtų dėti oi kokį ilgą daugtaškį. Jį ir padėsiu:
O………………………o
Tokia (ar panaši) takoskyra skiria mus nuo JAV bendrapiliečių bendro ekonominio pajėgumo. Nors Lietuvoje per pastaruosius dvidešimt metų taip pat būta įspūdingų permainų:
- Beveik neįtikėtinu būdų perėjome nuo kolektyvinės – planinės socialistinės ekonomikos prie rinkos liberalizmo. Keitėsi ne tik politika, bet ir ekonomika. Radikali meta-transformacija per mažiau nei dvidešimt metų – nuostabus rodiklis.
- Sukūrėme savajį aukštųjų technologijų slėnį, tarptautinius ledus toliau laužiame medicinos, IT, telekomunikacijų, optinės fizikos ir biochemijos srityse. Silicon Valley comes to the Baltics – jau nebe vien miglota svajonė.
- Lietuvoje sulaukėme ne tik tikrųjų IBM, IKEA, NASDAQ ir Barclasys, bet ir vietinių – regioninių rinkos lyderių.
- Ekonominė atskirtis – vis dar opi, tačiau pamažu sprendžiama ir tikrai išsprendžiama problema.
Trumpai pateiksiu atsakymą į titulinį šiandienos klausimą: “Kur dingsta mūsų turtai?“ Niekur jie nedingsta. Apsukę vieną ar kitą ekonominį cikliuką, jie grįžta mums patiems dešimteriopai ir šimteriopai.
Linkėjimai nuo mūsų stalo Jūsų stalui! 🙂
Ekonomimetika 