Kaip jau rašiau praėjusiame straipsnyje, vakarietiškasis mąstymas susijęs su klausimu „Kas yra?”, į kurį atsakoma remiantis analize, faktais ir sprendimais. Tai gera ir naudinga sistema. Tačiau egzistuoja visai kitoks mąstymo tipas, kuriame klausiama „Kas galėtų būti?“ Jis apima konstruktyvų, kūrybingą galvojimą ir „kelio pirmyn tiesimą“.

Kartą žmogus vieną pusę savo automobilio nudažė juodai, o kitą pusę – baltai. Draugai stebėjosi, kodėl jis taip keistai elgiasi. Jis atsakydavo: „Todėl, kad būna labai smagu po avarijos teisme girdėti liudytojus vienus kitiems prieštaraujant.“

Daug pasaulio kultūrų, galbūt netgi dauguma, ginčą laiko agresyvia, asmeniška ir nekonstruktyvia diskusijos forma, nors tai vienintelis būdas išgirsti „kitokią“ mintį.

Gydytojas vaiką gydo nuo išbėrimo. Jis iš karto patikrina kelias „dėžutes“. Ar tai nudegimas nuo saulės? Alergija maistui? O gal tymai? Tada gydytojas ištiria požymius bei simptomus ir padaro sprendimą. Jei jis nusprendžia, kad vaiko būsena atitinka tymų „dėžutę“, tai jų gydymas yra aprašytas ant „dėžutės“ šono, ir daktaras tiksliai žino, ką reikės daryti. Tai tradicinio mąstymo viršūnė. Mes susikuriame standartinės situacijos „dėžutes“ remdamiesi savo praeitimi. Tada sprendžiame, į kurią iš jų tinka naujoji situacija. Atradus tinkamą, paaiškėja tolesni veiksmai.

Tokia sistema puikiai veikia stabiliame pasaulyje. Standartinės praeities situacijos vis dar galioja nekintančiame pasaulyje. Tačiau pasaulyje, kuris keičiasi, jos gali ir nebetikti. Privalome galvoti ir apie tai, „kas gali būti“, ne tik apie tai, „kas yra“. Prieš kreipdamiesi į https://www.minipaskola.lt/, turime numatyti ne tik tai, kas akivaizdžiai pasikeis: gausime pinigų, bet vėliau turėsime mokėti palūkanas, tačiau turime numatyti, kas dar galėtų būti: išplėsime verslą ir gausime daugiau pelno, investuosime į namus, kuriuos nuomodami pragyvensime nedirbdami. Visgi kur riba tarp fantazijos ir argumentuoto netradicinio mąstymo? Į tai pasigilinsime ateinančiame straipsnyje.