Keisčiausios pasaulio valiutos. Zimbabvė ir Šveicarija
Valiuta yra vienas iš dalykų, kurie geriausiai apibūdina šalį. Iš valiutos galima spręsti apie valstybės ekonomiką, istoriją, vertybes. Ne veltui vienas populiariausių kolekcionuojamų objektų yra įvairių valstybių valiutos. Susipažinkite su dar keliomis nematytomis pasaulio valiutomis.
Norite būti trilijonieriumi? Važiuokite į Zimbabvę. Pastaruoju metu šios valstybės ekonominė padėtis buvo tokia bloga, o hiperinfliacija tokia rekordinė, kad vyriausybė buvo priversta paleisti į apyvartą 100 trilijonų nominalo Zimbabvės dolerių banknotus.
Vis dėlto realybė šiurpinanti, tokio banknoto vargiai pakaks kepalui duonos ar autobuso bilietui. Šios kupiūros buvo atsisakyta 2009 metais, kuomet ją buvo galima išsikeisti į vieną JAV dolerį. Šiuo metu Zimbabvėje atsiskaityti galima tik užsienio valiuta. Vyriausybė visus atsiskaitymus vykdo JAV doleriais.
Kolekcionieriai mėgsta senuosius Zimbabvės pinigus, todėl jų lengvai galima įsigyti „eBay“ parduotuvėje.
Šveicarijos frankai išsiskiria ne tik savo spalvingumu, bet ir asmenybėmis vaizduojamomis ant kupiūrų. Vietoje įprastinių politinių ir karinių veikėjų ant Šveicarijos franko surasite architektą, kompozitorių, skulptorių, dailininką, rašytoją ir istoriką.
Dar vienas įdomus faktas, kad kiekvienas franko nominalas skiriasi savo dyžiu. Pradedant 10 Šveicarijos frankų banknotu kiekvienas kitas nominalas yra didesnis ne tik ekonomine, bet ir fizine verte.
Ir tai dar ne viskas. Užrašai ant Šveicarijos franko yra dvikalbiai, o portretai patalpinti taip, kad į juos reikia žvelgti ne horizontaliai, tačiau vertikaliai.
Keisčiausios pasaulio valiutos. Australija ir Niujė
Europiečiai ir visa diduma Vakarų pasaulio yra seniai pripratę prie labai vienodos valiutos: euras, doleris, mūsų buvęs litas ar Lenkijos zlotas… Na taip, šiek tiek skiriasi: vieni žalesni, kiti didesni, bet visi popieriniai, blankūs, papuošti seniai gyvenančiais kažkuo nusipelniusiais žmogeliūkščiais, architektūros paminklais. Pažiūrėkite, kokios valiutos kitur!
Australija
Ne vien tik apipavidalinimas išskiria vienas valiutas iš kitų. Pavyzdžiui, Australijoje banknotų gamybai pasirinktas plastikas. Australų sprendimas buvo teisingas. Polimerų pagrindu sukurti banknotai atsparesni aplinkos poveikiui, be to juos sunkiau suklastoti. Įspaudai ant plastikinių kupiūrų padeda akliesiems lengvai atskirti nominalus.
Niujė – koralinė sala pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje, Polinezijoje, kartais dar vadinama „Polinezijos uola“. Žvaigždžių karų gerbėjams tikrai verta detaliau pasidomėti šia kvazivalstybe. Salos dydis – vos 100 kvadratinių mylių, o populiacija – 1400. Nepaisant to, sala turi savo vyriausybę. Nors valdoma nepriklausomai, Niujė yra laisvoje sąjungoje su Naująja Zelandija, esančia už 1500 mylių. Kiekvienas salos gyventojas turi ir Naujosios Zelandijos pilietybę.
Niujė saloje cirkuliuoja vietinė valiuta. Atsižvelgdami į mažą populiaciją salos gyventojai leido sau būti kūrybingiems. Niujė valdžia susitarė su Naujosios Zelandijos pinigų kalykla, kad pastaroji išleis specialias salai skirtas monetas, ant kurių bus iškalti pagrindiniai filmo „Žvaigždžių karai“ herojai. Visą rinkinį sudarys 18 monetų, kurių kaina 470 JAV dolerių. Vietos gyventojai šias monetas galės naudoti kaip teisėtą atsiskaitymų priemonę, tačiau savaime suprantama, kad į tokią retenybę jau nusitaikė numizmatai.
Įdomu ir tai, kad oficialios salos vadovės, Anglijos karalienės Elizabethos II, atvaizdas yra iškaldintas monetų reverse.
Kur dingsta mūsų turtai?
“BBC World News“ visai neseniai – oi kaip neseniai – išleido trumpą, gražų ir prasmingą video klipą / inforgraphic. Kviečiu jį pasižiūrėti paspaudus šią nuorodą. Tiems, kas šiuo metu neturi priėjimo prie interneto ir šį tinklaraščio įrašą skaito stebuklingai prisijungę prie kolektyvinės sąmonės, pateiksiu trumpą video klipo santrauką kulkataškėmis (in bullet-points):
- Per pastaruosius dvidešimt metų, bendras mūsų Turtas (Total GDP in real terms) padidėjo dvigubai.
- Kinijos ekonomika paaugo septynis kartus, Indijos ir Brazilijos – beveik po tris.
- Amerikiečių ekonomika iš viso pakilo maždaug 45%.
- Klausimas – ar likusi pasaulio dalis pasivijo Vakarus?
- Atsakymas – dar ne. JAV ekonomika vis dar septynis kartus didesnė (kalbant per capita terminais) už artimiausios jos konkurentės – Kinijos. Kalbant apie kitas šalis, reikėtų dėti oi kokį ilgą daugtaškį. Jį ir padėsiu:
O………………………o
Tokia (ar panaši) takoskyra skiria mus nuo JAV bendrapiliečių bendro ekonominio pajėgumo. Nors Lietuvoje per pastaruosius dvidešimt metų taip pat būta įspūdingų permainų:
- Beveik neįtikėtinu būdų perėjome nuo kolektyvinės – planinės socialistinės ekonomikos prie rinkos liberalizmo. Keitėsi ne tik politika, bet ir ekonomika. Radikali meta-transformacija per mažiau nei dvidešimt metų – nuostabus rodiklis.
- Sukūrėme savajį aukštųjų technologijų slėnį, tarptautinius ledus toliau laužiame medicinos, IT, telekomunikacijų, optinės fizikos ir biochemijos srityse. Silicon Valley comes to the Baltics – jau nebe vien miglota svajonė.
- Lietuvoje sulaukėme ne tik tikrųjų IBM, IKEA, NASDAQ ir Barclasys, bet ir vietinių – regioninių rinkos lyderių.
- Ekonominė atskirtis – vis dar opi, tačiau pamažu sprendžiama ir tikrai išsprendžiama problema.
Trumpai pateiksiu atsakymą į titulinį šiandienos klausimą: “Kur dingsta mūsų turtai?“ Niekur jie nedingsta. Apsukę vieną ar kitą ekonominį cikliuką, jie grįžta mums patiems dešimteriopai ir šimteriopai.
Linkėjimai nuo mūsų stalo Jūsų stalui! 🙂
Ekonominio išsilavinimo spragos
Sveiki, mieli skaitytojai! Tikiuosi, šiek tiek susipažinote su mano įvairiąją asmenybės puse skiltyje “Apie Mane“. Šiame įraše labiau akcentuosiu “sveikąją“, racionaliąją, daiktus į lenteles, o lenteles – į drabužių spintas ir komodas dėliojančiąją pusę. Trumpam išsivaduoju iš visą smagiai sujaukiančio chaoso gniaužtų ir pristatau Jums pirmąją šio tinklaraščio temą:
Ekonominio išsilavinimo spragos
Prieš keletą metų – tiesą sakant, prieš labai daug metų – pasirodė vienas gana įtakingas straipsnis šiandienine mano tema. Pasirodė jis internetiniame portale “The Atlantic“ dar tada, kai jis neturėjo tų beviltiškų pop-up’ų ir skelbė iš pažiūros šventvagišką pseudotiesą: “Neikite studijuoti ekonomikos, nesidarykite MBA. Vietoje to – davai visi į filosofiją!“
Nuorodą į straipsnio angliškąjį originalą pateikiau viršuje. Trumpą to paties straipsnio santrauką, neišvengiamai perleistą per mano sarkazmu persunktą filtrą, pateikiau apačioje:
“Dėl asmeninių nuoskaudų, kurių pats tikriausiai nesu iki galo įsasąmonines, jaučiu didžiulę nuoskaudą visiems ekonomikos MBA turintiems, diplomuotiems žmonėms. Galbūt tai nelaiminga meile, galbūt – užgautos ambicijos, o gal – paslaptinga driežažmogių įtaka. Vis tik, iš savo nepagrįstai vertinančio sosto (vis dar rašau kabutėse) drįstu pareikšti, jog studijuoti ekonomiką post-bacalaurum – beprasmiška. Mano argumentai – silpni, o jų patvirtinimai – neaiški ir mįslinga asmeninė patirtis ir įvairūs anekdotai. Jeigu su manimi nesutinki, vadinasi priklausai tai dezinformuotų primityvų rasei, apie kurią šiek tiek užsiminiau užsimindamas apie driežažmogius…“
Gerai, prisipažinsiu, šioje santraukoje yra labai didelė dalis manęs, mano asmeninių nuoskaudų ir šios dienos įvykių pėdsakų. Dar truputį šmaikštus norėjau pasirodyti, todėl pasirinkau tokią, o ne kitokią pateikimo formą. Vis tik, tema, kurią bandžiau užjuokti – gana aktuali. Pats baigiau ekonomikos mokslus, studijavau JAV ir kartais nejučia susimąstau: “Ar nebuvo visa tai veltui? Ar nebuvo tai vien smoke & mirrors?“ 😦
Ekonomimetika 